Gastronomijos savaitė 2024
Po savaitės visoje Lietuvoje restoranai vėl kvies svečius į Gastronominę savaitę.
top of page
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
„Dienoraštis – kasdieniai autoriaus užrašai, kuriuose periodiškai fiksuojami dienos įvykiai, pastebėjimai, išgyvenimai. Jame atsispindi visuomeniniai įvykiai, šeimos, asmeninis gyvenimas, rašančiojo dvasinė istorija. Tai žanras, pagrįstas tikrais faktais.“ Šitaip apibūdinama dienoraščio sąvoka literatūroje ir niekas nesiginčija su tuo. Kaip ir sunku nuginčyti dalyką, kad kartais viena ar kita tema netelpa į jokius rėmus, būtent čia ir bus jai vieta. Kelionės, istorijos, nuotykiai, pasiekimai ir nesėkmės – šito gėrio turėsiu, kartais labai paprastai, o kartai gal kokią intrigėlę įpinsiu, nes juk visada įdomu skaityti kito dienoraštį.
bottom of page