top of page

30 dienų Po

Laba laba, graži diena

Pyst ir karantino nebėra.

Jau kaukių nebereik nešioti

Ir su liniuote diriguoti.

Gali ne tik ranka pamoti,

Bet gatvėj draugę pabučiuoti.

Nereik stovėt prie parduotuvės,

Kol sumažės kasoj jos krūvis.

Atvėrė vėl duris kabakai,

Kavinės, bulkinės, bardakai.

Vėl pilnas miestas mašalų,

Kurių savaitgaliais apstu.

Deja, ne viskas taip smagu,

Kaip pasėdėt ant prastovų.

Juk kažkada vėl privalai

sugrįžt į darbą kaip prieš TAI.

Na, buvo ir blogų naujienų,

Nes užkalė langus ne vienas

Su pažadais sugrįžt rugsėjį

Kai atsigaus turizmo vėjai.

Geriau palaukt gerų laikų,

Kai bus turistų iš šalių.

Nes lietuvaičiai ubagai,

Pagert jiems rūpi tik pigiai.

O maistas jiems pa barabanu

Reik daug, pigiai ir vandens stalo.

Paskiau paimt nupaveiksluoti

Ir instagram užpatentuoti.


Atsižymėti kur buvai,

Kad sužinotų tai draugai,

Dar komentarą parašyti,

Kad chašlamoj kieta mėsytė.

Na, ta istorija sena

„Kaip mūsų maisto kultūra“,

Kaip mano baba pasakytų,

Prie ruso taip nesidarytų.


Tad palinkėti tik norėčiau

Sugrįžt į vasarą saulėtą.

Ir nepamiršt barų, kavinių,

Kabakų, maisto užkandinių.


Visi jie laukia su viltim,

Nors kai kurie su išimtim.

Ne tik turistų iš už sienos,

Bet ir lankytojo kiekvieno.

0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Comments


bottom of page