Ateinančių mėnesių naujienos restoranų savininkams tikrai ne daug gėrio žadančios. Išaugę elektros kaštai, maisto produktų kainų augimas ir darbuotojų stoka, verčia ne vieną apmąstyti apie savo galimybes toliau žingsniuoti šiuo dabar ne rožėmis klotu keliu. Ir nors šiandien dauguma kalba apie restoranų "pridarymus", valandų trumpinimus ar darbuotojų atleidimus, tačiau mažai kas stengiasi kitais būdais pritraukti ir užpildyti restorano sales svečiais.
Su jumis noriu pasidalinti savo apsilankymo nuotaikomis iš vieno restorano, kuris kiek pamenu, skaičiuoja jau bene 7 savo gyvavimo metus. Įsikūręs judrioje Totorių gatvėje, pačiame Vilniaus centre. Blue Lotus – tai restoranas, kuris po savo stogų apjungia Indijos ir Tailando virtuves. Turiu prisipažinti, čia atvykome tikslingai, norėdami pasinerti į gausiai indiškais prieskoniais pagardintus patiekalus, bei išragauti Tailando virtuvės harmoniją. Panašių vietų sostinėje ant vienos rankos pirštų vargiai ar priskaičiuosi, todėl nekilo abejonių kur eiti, kai norisi kažko kitokio.
Vidurys savaitės – pietų metas. Pirmoji mintis pravėrus duris, ar pavyks rasti vietą šioje trobelėje, nes iš išorės tyliai atrodantis restoranas svečių stoka tikrai neatrodo, kad skųstųsi. Šiandien žvaigždės mums palankios ir mes gauname stalelį, matyt, vos prieš kelias akimirkas čia dar buvo svečių, nes padavėja atsiprašiusi jį šluostė. Antra mintis – greičiausiai čia "šaudo" greitus dienos pietus, nes kas gi eis valgyti į restoraną dienos metu (aš jau nekalbu apie save). Deja, bet ir aš ne visada būnu teisus. Nors restorane nemažai pietaujančių svečių, tačiau didžiąją dalį sudaro ale carte principą pasirinkę lankytojai, tai galima suprasti iš skirtingų indų, kuriuose patiekiamas maistas.
Apie restorano interjerą. Tradiciškai tarpduryje mus pasitinka tolimųjų rytų kultūrai artimos skulptūros. Nesu labai geras tų šalių specialistas, todėl pavadinimų gal ir nevardinsiu, nes apsijuokti dar bus laiko. Sienos iškabinėtos rytietiškais vaizdiniais, kurie suteikia restoranui jaukumo. Vienintelis dalykas, kuris primena apie augančias šilumos kainas, tai sudžiūvusios gėlytės, kuriomis papuoštas kiekvienas stalas. Floristas aš taip pat prastas, bet iki verbų sekmadienio dar toli, tai gal vertėtų pagalvoti apie kiek šiuolaikiškesnį būdą užpildyti vazas.
O susirinkome mes ne gėlių aptarinėti, taigi prie reikalo. Menu tikrai nėra siauras. To ir nesitikėjau čia atkeliaudamas, žinant rytietiškus almanachus, galima sakyti, pats tas. Kiekvienas puslapis padalintas, taip atskiriant Indiškus ir Tailandietiškus patiekalus. Prie kiekvieno patiekalo žyma, leidžianti pasirinkti norimą patiekalo aštrumą. Tai yra labai gerai, jei kompanijoje atsiranda aštriai nevalgančių draugų (arba vaikų).
Pradžioje ant mano stalo atkeliauja Bhajji svogūnai. Tai tradicinis indų užkandis, o taip pat ir populiarus gatvės maisto pavyzdys. Pjaustyti svogūnai apvolioti tešloje, prisotinti sodriais skoniais. Traškūs ir tokie, kokie privalo būti. Šalia jų – trys skirtingi padažai. Visi lengvi, aš pasigedau bent vieno su tvirtesniu charakteriu ir indiškais šokiais.
Jau netrukus mane pasiekia geltonųjų lęšių sriuba, o šalia jos ir Naan paplotėlis gardintas česnakais. Galbūt pradėsiu nuo paplotėlio, kuris tikrai tiesiog puikus. Traškus, pradedant ragauti nuo kraštų, ir minkštas viduje, jaučiu, kaip tampu nuo jo priklausomas, o apie vieną išsinešimui jau pradedu galvoti neįpusėjus pietums. Deja, bet to paties negalėčiau pasakyti apie lęšių sriubą. Galbūt dienos pietums „už eurą pem“ ji būtų ir tinkamas variantas, tačiau šiandien nejaučiau nei indiškos ugnies, o ir meilės joje tikrai mažoka.
Karštas patiekalais – vištiena "gang" patiekiama raudono kario padaže. Patiekalas išdirbtas tikrai gerai, minkšta vištiena, puikiai paruoštos daržovės, sodrus raudono kario padažas. Tačiau dar vienas komponentas, kuris mane nustebina (pasirodo, tai dar įmanoma) yra ryžiai. Klauskite, kas su jais blogai, ogi atvirkščiai, su jais visiškai viskas gerai, gal net per daug gerai. Birūs, minkšti basmati ryžiai pagaminti būtent taip, kaip turi atrodyti padoriame rytietiškame restorane. Vien dėl jų čia vertėtų atvykti virėjams, dirbantiems Hun Suj, Bing Bao ir kitokio panašaus plauko restoranuose pasimokyti jų virimo išminties. Juk jei nepavyksta paruošti ryžių, tai jau ką kalbėti apie kitus patiekalus.
Kol vieni restoranai kovoja su plakatais prie vyriausybės rūmų, kiti tuo metu imasi darbų, ir panašu, jiems puikiai sekasi. Šiltas aptarnavimas, jauki atmosfera ir puikus maistas, daugiau nieko nereikia, kad prie tavo restorano durų buriuotųsi liaudis. Pasvarstymui, galbūt dar reikėtų 25 procentų nuolaidos, kuri taikoma dienos metu visiems karštiems ale carte patiekalams.
Blue Lotus restoranas – vienas tų, kuris gal ir nėra tarp mano top 5 restoranų Lietuvoje, tačiau tvirtai pakliūva į sąrašą tų, kuriuos mielai dar kartelį aplankyčiau artimiausiu metu.
Labai rekomenduoju ir jums čia atkeliauti, nes gaminti šioje virtuvėje dirbantys tikrai moka.
Comments