Ateinant vasarai gamtos pilkumas virsta spalvomis – soduose ir parkuose pražysta gėlės, sužaliuoja pievos. Taip pat ir daugelis restoranų vasarą keičia savo meniu, kuriuose atsiranda daugiau gaivos, lėkštėse daugiau vasariškų potėpių, juk išlaikyti sezoniškumą yra labai svarbu. Gal kartais keičiasi vos viena ar dvi detalės, bet tikslas išlieka tas pats – nustebinti, pradžiuginti, pritraukti svečią, galbūt parodyti kažką kitokio, itin sezoniško ir išskirtinio.
Vienas iš tokių komponentų, kuris nepalieka abejingų, ypač pagyvina patiekalą ir leidžia pasimėgauti ne tik vaizdu lėkštėje, bet prideda ypatingų, kartais naujų skonių – valgomos gėlės. Iš patirties sakau, jog dažnas lėkštėje pamatęs gėlę žiedą nustemba, kad lyg ką tik iš pievos nuskintas žiedas dabar yra valgoma jo vakarienės dalis.
Nuotrauka Robertas Daskevičius
Šiandien nusprendžiau pasidalinti įžvalgomis apie mano mėgstamiausias valgomas gėles, kuriomis dažnai papuošiu vieną kitą savo mažą kulinarinį kūrinį.
Nasturtos
Vienos iš favoričių kulinarijos pasaulyje yra nasturta. Jos vertinamos ne tik dėl savo spalvingų žiedų, bet ir pikantiško, „pipiriško“ skonio. Tiek lapai, tiek žiedai yra valgomi žali arba apdoroti. Nasturtų žiedai yra šiek tiek švelnesnio skonio nei lapai ir būna įvairių spalvų – geltoni, oranžiniai, raudoni. Lapai yra apvalūs ir pakankamai kieti, todėl jais puikiai tinka puošti salotas, iš jų gali būti pagamintas nuostabus nasturtų pesto, bei kiti kulinariniai šedevrai. Taip pat, jos patenka į kategoriją žiedų, kurie yra ne tik gražūs, bet ir sveiki, juose gausu mineralų ir komponentų su antioksidantais.
Agurklė
Mano mėgstamiausia gėlė, tikra patiekalų žvaigždė. Jos žiedai dažniausiai būna mėlynos spalvos, o skoniu primena agurką įmerktą į šviežiai surinktą medų. Virtuvėje, dėl savo saldaus skonio, naudojami net tik žiedai, bet ir lapai. Gėlės gali būti patiekiamos šviežios – salotose, desertuose arba Gin&Tonic kokteilyje. Taip pat, agurklė gali papildyti sriubas, padažus ar net tapti ravioli įdaro sudedamąja dalimi.
Medetka
Tikras virtuvės stebuklas, nors naudojama plačiai ir žinoma bene kiekvienam. Kulinarijoje ji dar vadinama neturtingųju šafranu. Žali medetkų žiedlapiai yra „pipiriški“ ir šiek tiek aštroki su citruso poskoniu. Pakaitinti alyvuogių aliejuje žiedlapiai skoniu atsiskleidžia dar ryškiau ir patiekalams suteikia geltonai auksinės ir oranžinės spalvos, ir kaip jau minėjau, primena prieskonių karalių – šafraną . Puikiai tinka salotoms, sumuštiniams, jūros gėrybių patiekalams ir karštiems desertams pagardinti.
Našlaitė
Našlaitės puikiai auga tiek saulėje, tiek pavėsyje ir bene pas kiekvieną turintį bent lopinėlį žemės. Našlaitės turi „žoliško“ mėtą primenančio skonio, todėl puikiai dera vaisių salotose ir kokteiliuose. Taip pat, savo nepriekaištinga išvaizda jos gali tapti dekoro dalimi, „perliuku“ ant torto. Norint našlaičių žiedais papuošti tortą, tereikia pamirkyti juos kiaušinio baltyme bei cukraus kristaluose ir tinkamoje temperatūroje gėlės žiedai laikysis ne vieną mėnesį.
Levanda
Dar vienas augalas, kuris vertas kiekvieno save gerbiančio šefo dėmesio – levanda. Gėlinis augalas, kuris kilęs iš viduržemio jūros regiono. Nors šios gėlės žiedai yra labai maži, tačiau ant krūmo auga gausiai. Saldūs, aromatingi žiedai puikiai tinka kokteiliams ar putojančiam vynui pagardinti. Taip pat, tai idealus augalas desertams su šokoladu, sirupams, arbatoms, prieskonių mišiniams gardinti. Levandos skonis puikiai dera su citrusiniais vaisiais, uogomis, rozmarinu, šalaviju, čiobreliu. Vienintelis dalykas, ko vertėtų nepamiršti, jog gaminimui naudojant levandą reikia pradėti mažu jos kiekiu ir tik gaminimo eigoje pridėti daugiau, jei reikia, nes staigus levandos kiekis labai greitai gali tapti intensyvus ir patiekalo jau nebus įmanoma įsidėti į burną. Žodžiu, reikėtų labai sekti naudojimo kiekius, kad gauti nepriekaištingą skoninį rezultatą.
Cukinijų žiedai
Turbūt kiekvienas bent šiek tiek susidūręs su daržo reikalais yra pastebėjęs, kokie gražūs yra cukinijų žiedai. Tačiau ne kiekvienas žino, kad jie taip pat yra valgomi, kaip ir pačios cukinijos. Šias gėles galima valgyti tiek žalias, kaip garnyrą ar salotų sudedamąją dalį, tiek įdarytas vienu ar kitu komponentu ir paskrudintas keptuvėje, kol tampa traškios. Visgi, neskubėkite bėgti į daržą ir skinti cukinijų žiedų, nes moteriškos lyties žiedai virsta cukinijomis. Jei jau susiruošėte pasiskinti žiedų, tai pasistenkite susirinkti vyriškos lyties žiedus, kurie auga toliau nuo augalo centro ir yra pailgi, ploni, nes prisiskynę kitokių, liksite be cukinijų derliaus. Atskirti yra labai paprasta – moteriškos lyties gėlės auga arčiau augalo centro ir yra nedidelės, su mažu vaisiumi viduje. Gausiai lietuvių auginama daržovė savo žiedais tikrai nustebins kiekvieną.
Nors laukuose, pievose, miškuose ar daržuose apstu valgomųjų žiedų, tačiau ne visi į juos atkreipia dėmesį kaip į kažką daugiau nei natūralų gamtoje sutinkamą dalyką. Virtuvės profesionalams dažnai neužtenka žinių, laiko ar noro ieškoti gėrio gamtoje savo kuriamiems patiekalams, nes į tai reikia nemažai gilintis, derinti skonius, ieškoti kas prie ko tinka. Rinkti, domėtis, tirti, o tik paskui įsirašyti sau į knygelę, kad vienas ar kitas augalas jau yra virtuvės pasaulio dalis. Visgi. pasaulyje yra ir išskirtinių restoranų, kurie labai dažnai atsisuka į save, savo gamtą ir į tai, kas auga šalia.
Lietuviškos tradicijos mus nukelia į labai senus laikus, kai bene kiekvienas žiedas ir lapelis turėjo savo paskirtį. Faktas tas, kad viskas, kas augo aplinkui, buvo labai svarbu. Žinoma, ilgainiui viskas pasikeitė, technologijos nukėlė mus visai į kitą laiką, dabar mes stengiamės plėsti savo akiratį ir ieškoti naujovių, kurios stebina, bet tuo pačiu dažnai būname sugrąžinami į pradžią, prisimename sena ir dabar tai daro įspūdį.
Juk maži dalykai kartais tampa didelės laimės dalimi ir tai žinodami, kartais ieškome tų mažų dalykų. Aš ieškau mažo žiedo savo patiekalui, naujo skonio savo kūriniui ir jei ragaudamas lankytojas tai įvertina – man didžiausia laimė.
Comments