Ilgai galvojau nuo ko turėčiau pradėti pasakoti. Šiemet aplankiau nemažai restoranų, buvau ir Lietuvos geriausiais pripažintuose, ir naujai atsidariusiuose, ir seniai pamirštuose. Vieni nuvylė, kiti nustebino, treti nepaliko emocijos. Mintis papasakoti savo įspūdžius apie vieną ar kitą vakarienę, apie daugkartinius apsilankymus ar tik kartą aplankytus restoranus kilo, nes jų būta labai daug ir, žinoma, kiekvienas jų paliko vis kitokį jausmą. Ar tikrai, tas geriausias, apie kurį visi kalba? Ar kitas blogesnis už tą, apie kurį visi kalba? O trečias ypatingas tuo, nes jame visi būna, bet ne valgo? Čia, žinoma, ironiškai, juk vienaip ar kitaip vis tiek vertinu tik iš savo varpinės ir dažniausiai jokie topai ar nuomonės formuotojai nedaro man jokios įtakos.
Pakalbėkime apie vietą, kuri šiais metais mane turbūt labiausiai nudžiugino ir mažiausiai nuvylė. Vilniuje žinau tris restoranus, kurie yra artimi indiško maisto tradicijoms, tačiau tik vienas iš jų vertas restorano vardo, nes kiti ypatinga maisto kokybe nepasižymi, bet apie tai jau kitą kartą. Šiandien noriu pasidalinti savo mintimis apie restoraną, kurį mėgsta visi, nes jis pasižymi jaukumu ir gera atmosfera, o be to yra įsikūręs puikioje vietoje. Pylimo gatvė tiems, kas lankosi restoranuose yra žinoma, nes ten yra Gaspar‘s. Virtuvei vadovauja Gaspar Fernandes, kuris į Lietuvą atvyko, kiek pamenu, prieš daugiau nei penkis metus. Pats kilęs iš Goa salos į Lietuvą atvyko iš Didžiosios Britanijos ir palaipsniui užkariavo lankytojų širdis. Šio virtuvės profesionalo restoraną visada rasime geriausių Lietuvos restoranų dešimtuke, tačiau apie jį kalba ne tik reitingai, bet ir su maisto pasauliu nesusiję žmonės, tie, kuriems tiesiog svarbus geras maistas.
Gaspar’s, mano manymu, yra modernios šiuolaikinės virtuvės restoranas su indiškų prieskonių motyvais. Jį priskirčiau prie Casual dinning restoranų tipo, į kurį einant nereikia vilkėti kostiumo ar vakarinės suknelės. Vienintelis dalykas, kurį vertėtų įsidėmėti, jog restorane 20 vietų, o vakarais jis būna pilnas, todėl be išankstinės rezervacijos, vargu, ar pavyks ten pakliūti. Gastronomijos pasaulyje šis rodiklis geras ženklas.
Restorane šiais metais teko lankytis tikrai nemažai, kaip mano sūnus pasakytų: „du, trys, penki“ –maždaug tiek kartų. Jei atvirai, tai vienas iš apsilankymų buvo mažai žadantis. Visgi, nesu linkęs restorano vertinti suvalgęs vieną patiekalą, nes ir pats darbuodamasis pastebiu, jog virtuvėje būna ir blogų dienų, galbūt nuotaika ne ta, ar tiesiog nesiseka iki galo išpildyti sugalvotos idėjos. Kartais ir tiekėjai pakiša koją – vietoj žadėtų išmasažuotų jautienos šonkaulių, atveža senus tarybinius radiatorius.
Gaspar‘s patiekalai tikrai nėra „local indian“ manyčiau, labiau modernūs, šiuolaikiški, tačiau išlaikę daugybę Indijos potėpių. Menu nėra platus, kaip dažniausiai įpratę matyti rytų virtuvėms būdinguose restoranuose, kuriuose patiekalai dažniausiai žymimi skaičiukais, nes jų tiek daug, kad belieka tik pirštais tuos skaičiukus rodyti. Taigi, Gaspar‘s – aštuoni užkandžiai, aštuoni karšti patiekalai, keletas kario variacijų.
Esu užkandžių fanas, juos galiu valgyti kiaurą dieną, todėl lankydamasis įvairiose vietose stengiuosi užsisakyti bent kelis užkandžius, taip pasiruošiu gerai vakaro pradžiai. Svogūnų Bhaji (Bhaji reiškia aštrų užkandį, atkeliavęs iš Indijos, atitikmuo Europoje yra tapas arba antipasti) patiekiami su pomidorų ir tamarindų padažu, marinuotais svogūnais ir karamelizuotų svogūnų tyre. Antras – Goa krabų rissole (rissole – tai iš prancūzų virtuvės atėjusi technika – suvynioti „kažką“ į tešlą ir paniruoti džiūvėsiuose). Šiuo atveju su viena iš man labiausiai patinkančių rissole versijų – Bacalao žuvimi. Intensyvus žuvies skonis puikiai dera su Kefir lime, kuris maloniai atgaivina gomurį ir ilgai išlieka, primindamas apie tai, kokia turtinga Indija savo prieskoniais. Prie rissole patiekiami Parmesano sūrio kukuliai, taip pat pustų ryžių kukuliai su portugališku Bacalhau padažu, kurie kartu puikiai sudera. Portugalijos virtuvė su Indijos prieskoniais – įdomu, o svarbiausiai geras skonių balansas.
Vienas iš mano mėgstamiausių karštų patiekalų yra pagal Gasparo mamos receptą gaminamas vištienos karis. Jei paklausinėtumėte žmonių, kas yra karis (Curry), manau, didžioji dalis atsakytų, kad tai yra troškinys. O iš tiesų, karis yra padažas, aš vadinu jį tiksinčia bomba, kuri susprogus apdovanoja gomurį indiškų prieskonių puokšte. Gaspar’s karis yra tobulai paruošta vištienos krūtinėlė (greičiau virta žemoje temperatūroje), paskendusi kario padaže, patiekiama kartu su basmati ryžiais ir Naan duonele. Valgant pasaulis pradeda suktis šiek tiek lėčiau.
Desertai yra ta dalis, kuri labiausiai primena Indiją. Gasparas jais mėgsta stebinti ne tik restorane, bet ir puikiai kasmet pasirodydamas vyno ir deserto derinimo konkurse. Ypač mėgstu netradicinius desertus su istorijos detalėmis, o šis restoranas moka papasakoti istorijas itin saldžiai.
Norėčiau išskirti ir kitus restorano niuansus – dėmesingą aptarnavimą, prie patiekalų parenkamą vyną, šiltą atmosferą. Gaspar’s puiki vieta praleisti laiką ir kitu kampu pažvelgti į modernią virtuvę, kur harmonijoje gyvena skonių įvairovė.
Restoranas kainų atžvilgiu rikiuojasi aukštas kainas turinčiųjų restoranų gretose.
Comments