Ar dažnai keliaujate pavalgyti "ant rajono"? Prisipažinsiu, kad aš tikrai ne dažnas lankytojas, nes didžioji dauguma maitinimo įstaigų Vilniaus mikrorajonuose dažniausiai nieko bendro neturi su maisto gamyba. Tai būna tik eilinis maisto pašildymo kioskelis, vagonėlis ar prijaukinęs virtuvę šefas, kuris nusprendžia "dirbti sau". Šiandien mano istorija kiek kitokia.
Apie GOGI GUY sužinojau visai atsitiktinai, kai į akis pokštelėjo vienos svetainės antraštė, kurioje garsiai buvo skelbiama apie geriausio restorano rinkimus. Šioje vietoje jau į kitą gatvės pusę pereiti negalėjau, nes šiatema visada mėgstu padiskutuoti. Ir neretai mano mintys sulaukia prieštaringų reakcijų. Panašu, kad šis kartas taip pat bus ne išimtis, nes tokie rinkimai primena senus Šilansko anekdotus, kurie juokingi tik pačiam pasakotojui. Ir nors žodis „restoranas“randamas tokiuose milžiniškuose maitinimo įstaigų tinklų pavadinimuose, kaip McDonalds ar KFC, tačiau kiekvienos „knaipės“restoranu vadinti visai nebūtina. Juk ne tik restoranai gali tiekti kokybišką, skanų maistą, tą puikiai gali padaryti ir vieta, kuri turi stalą, prie kurio jaukiai ir skaniai gali sukrimsti kebabą ar vištos sparnelių su bulvytėmis fri.
GOGI GUY – tai miegamajame Pilaitės mikrorajone įsikūrusi greito maisto užkandinė. Šalia nemaža stovėjimo aikštelė, bei toje pačioje patalpoje esantys puikūs kaimynai – mėsos krautuvėlė "teta Jadvyga" (vardas išgalvotas) „targavojanti“ šviežia mėsa. Panašu į tai, kad mėsos čia tikrai niekada netrūksta,tačiau yra ir keli neigiami aspektai. Vienas iš jų – užkandinėje ganėtinai vėsu,žiemos metu teks valgyti pasiraitojus striukės rankoves ir su kepure ant ausų. Aišku, labai didele problema to nepavadinčiau, nes didžioji dauguma lankytojų maistą renkasi išsinešti.
Bene daugiausiai liaupsių GOGI GUY nusipelno už savo interjerą, čia jis tikrai "cherry on the top". Gausybė atributų – plakatai, indeliai, spalvingos dėžutės, gėrimų skardinės sudaro tikrai autentišką korėjietiškos užkandinės įvaizdį. Netgi tualete puikuojasi sienelė, prie kurios gali pasidaryti selfie (nes selfie tualetuose tikrai vis dar populiaru).
O dabar prie svarbiausio dalyko – maisto. Tradicinių patiekalų čia tikrai nerasite, nes menu sudarytas naudojant korėjietiškus motyvus, bei skonius. Trys vištienos pozicijos (galite rinktis tarp sparnelių ir vištienos krūtinėlės) gardintos skirtingais padažais. Toliau keliauja trys ryžių dubenėlių variantai bei vietoje ruoštų priedų pasirinkimas –namų gamybos kimči, coleslaw, ryžiai ir vaikystę kiek primenantys traškučiai - grotelės, žinoma, bulvytės fri. Tiems, kas neapsisprendžia ką valgyti,galima rinktis keturis Comboarba pasirinkti vieną didelį rinkinį, kuris skirtas 2-3 asmenims. Būtent tai mes ir pasirenkame.
Kol laukėme maisto, o jo ilgai laukti tikrai nereikėjo, galėjome ne tik pasigrožėti užkandinės detalėmis, bet ir susipažinti su mėsos "krautuvės" asortimentu bei papildyti namų šaldytuvo atsargas. Po keliolikos minučių mūsų "buzeris" suskamba, o tai ženklas, kad pats laikas susirinkti savo maistą. Pamiršau paminėti, kad čia teks apsitarnauti pačiam, nors tai tikrai nėra blogai, o gal net ir į naudą. Rinkinukastikrai nemažas, jį sudaro trys skirtingos vištienos pozicijos – sparneliai su Gochujang padažu, sparneliai su Soy Ginger, bei vištienos krūtinėlės kepsneliai specialiajame mango padaže. Toliau seka eilė priedų – namų gamybos kimchi, coleslaw salotos, keli indeliai su marinuotu baltuoju ridiku, traškučiai, indelis ryžių bei bulvytės su jalapeno pipirų padažu.
Pradedame nuo vištienos – ji čia tikrai puiki. Tiek sparneliai, tiek vištienos krūtinėlė neperdžiovinti ir skaniai apskrudę. Tikriausiai virtuvės šefas turi savo sūrimo receptą, kuris yra išdirbtas ir veikia puikiai. Deja, bet to paties negaliu pasakyti apie padažus, kuriais gardiname vištieną. Visiems trūksta esminio skonio ir pagrindinio akcento, kuriuo tas padažas išsiskirtų. Special Gochujang - aštrumotaip ir neradome, o Soy Ginger – imbieras sėdėjo pačiame paskutiniame suole.
Tą pati galėčiau pasakyti ir apie pagrindinius garnyrus. Kimči, kurių pasak pardavėjos, čia atkeliauja nusipirkti ne vienas lankytojas, mano manymu, tikrai karūnos ant galvos neturėtų ilgai nešioti. Ir nors neteko lankytis Korėjoje, tačiau šį produktą esu tikrai pamėgęs ir gaminau ne vieną kartą. Man pasirodė, jis tikrai skystokas, tiek skoniu, tiek savo tekstūra. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie Coleslaw, kurį per paskutinis 6-7 metusLietuvoje išmoko gaminti kiekvienas namuose mėgstantis pasikuisti virėjas. Daikonas (baltasis ridikas)turėtų būti traškus ir gaivus, atkeliavo slogus ir guminis, matyt,perlaikytas indelyje. Tas pats ir su traškučiais (aka. grotelėmis), kurios vaikystę man priminė tikrai labai nedaug. Jie buvo perdžiūvę, o vietomis nepakepę tiek, kiek reikia. Dar vienas dalykas, kuris GOGI GUYtikrai buvo puikus – bulvytės su jalapeno padažu,jos sprogo tikrai greitai, ko nepasakysi apie ryžius, kurie kad ir kaip bebūtų gaila, finišo tiesiosios nepasiekė.
Apibendrinant, GOGI GUY – dar viena greito maisto užkandinė tiems, kas po darbo mėgsta praleisti laiką spoksodami į televizoriaus ekranąar netflix‘ą, o ne tepliodami rankas virtuvėje. Taip pat, manau, čia sutiksime tuos, kuriems "iš po baliaus" (kaip liaudyje sakoma "ant pachmo") norisi kažko nedoro sveikatai pataisyti. Ir nors maistas čia pirmu smuiku negroja (gautų riebų "petaką"), bet dėl visų niekučių, kuriais apkabinėtos sienos ir foto sienelės tualete, čia tikrai verta atvyktibent pasisvečiuoti. Grįžtant prie geriausių restoranų rinkimų? Panašu, kad žmonės, kurie sudarė sąrašą neturi jokių sąsajų su maistu arba tiesiog gal aš dar per jaunas Šilansko anekdotams.
Коментари