Iki šiol visos mano įžvalgos apie restoranus sukosi aplink sostinę. Matyt, tai yra natūralu, nes čia gyvenu, čia arčiausiai namų ir, čia net spontaniškai kilusiam norui pavalgyti, randu kur tai padaryti be didžiausių vargų. Tačiau būdamas ne namuose niekada nepraleidžiu progos, o gal kartais net ir tikslingai pasidomiu, kur nueiti kitame mieste pusryčių, pietų ar vakarienės. Nemėgstu klaidžioti ir kliautis sėkme, ar pavyks dorai prisėsti pasimėgauti maistu, o gal taip ir liksiu alkanas, nes niekas nepatrauks mano akies. Mėgstu ir dažniausiai pasiruošiu iš anksto, pasižvalgau kulinariniame miesto žemėlapyje. Ir visai nesvarbu, ar ilsiuosi, ar vykstu darbo reikalais, kokybiškai praleistas laikas prie stalo man yra labai svarbus.
Ne paslaptis, kad Kaunas yra vienas tų miestų, kuriame susitelkę nemažai restoranų. Vieni jų man geriau pažįstami, kiti nauji, yra ir tokių, kurie visai nepatraukia, o šiandien nusprendžiau pasidalinti su jumis įspūdžiais iš vietos, įsikūrusios pačioje Kauno širdyje. Restoranas pavadinimu Holas randasi Laisvės alėjos centre. Šiuolaikiškas pastatas su didelėmis iškabomis ant fasado sienų, modernus ir jaukus skandinaviško tipo interjeras, nepriekaištingas muzikinis fonas ir toks pats, tikrai vertas dėmesio, maistas. O ko gi reikia daugiau, norint pravėdinti galvą ir praleisti laiką negalvojant apie turinį?
Pastarojo pusmečio aktualijos pakoregavo maitinimo įstaigų rutiną. Atsirado vis daugiau vietų, kurios svečius lepina „Casual“ stiliaus patiekalais. „Casual“ maistą tiekiantys restoranai dažniausiai siūlo ragauti modernius, paprastus, bet kartu ir šiuolaikiškus patiekalus, tuo pat metu jie neperlenkia lazdos su kainomis ir pritraukia savo jaukia, neįpareigojančia atmosfera. Restoranas kuris puikiai atspindi mano išvardintus dalykus ir tikrai nudžiugins ne vieną savo patiekalais, nes tai, ką jie siūlo, patinka bene kiekvienam. Belieka tik atsipalaiduoti ir pasinerti į tokio skoninio pobūdžio nuotykį.
Vis daugiau maitinimo įmonių, tuo tarpu ir šis restoranas, renkasi saugų, nedidelį meniu variantą. Viena iš priežasčių, žinoma, yra nepastovus svečių srautas, turistų sumažėjimas, o ir didelis, platus meniu reiškia didesnes produktų išlaidas ir didesnį skaičių žmonių, plušančių prie puodų šiuo įdomiu ir kartu gan sudėtingu laikotarpiu.
Restorane Holas meniu yra labai pavyzdinis – 13 patiekalų, kurie dalinasi į dvi temas. Pirmoji dalis – apie Meksiką, kurią sudaro tradiciniai meksikietiški patiekalai, antroji – pasaulis, kuriame randasi tai, ką žmonės mėgsta valgyti kasdien. Plius desertai, kurių reikia teirautis padavėjo.
Pirmasis pasirinkimas – užkandis burrito su vištiena. Šis patiekalas man įsiminė mažiausiai. Pagrindinė priežastis – ryžiai. Jie sudarė didžiąją dalį burrito įdaro, tačiau pasigedau jų skonio, „kūno“ jie neturėjo taip pat. Man pasirodė, kad ryžiai buvo pervirti ir gerai nuplauti. Vištiena su daržovėmis tiesiog ėjo šalia, bet bendro paveikslo visi įeinantys ingredientai nesukūrė. Ryžių buvo iš tiesų labai daug, todėl vištiena ir daržovės nublanko. Bandžiau užsidėti kelis šaukštus padažo, kuris irgi buvo šio patiekalo dalis, bet ir jis negelbėjo. Harmoningo skoninio derinio aš nepajutau. Nors nesu pametęs galvos dėl tokių patiekalų, tačiau tikrai nemažai teko ragauti geresnių šio patiekalo variantų net ir magistralės Vilnius – Klaipėda užeigėlėse.
Arancini – tradiciniai itališki ryžių rutuliukai paniruoti džiuvesėliuose. Prisipažinsiu, aš juos dievinu. Tiek gaminti, tiek ragauti, todėl išvydęs juos restorano užkandžių meniu, retai susilaikau neparagavęs. Restorane Holas jie yra įvardinti, kaip grybų risotas ir įdaryti mocarela sūriu. Vilčių šiam patiekalui turėjau daug, tikrai gera patiekalo idėja ir, mano manymu, viskas turėjo derėti puikiai, tačiau, vėlgi, patiekalas nebuvo išdirbtas iki galo. Risote, jei taip pavadinčiau, ryžiai buvo šiek tiek blankūs, trūko skonio pačiuose ryžiuose ir į tradicinį rissotą man nebuvo panašu. Patiekalo neišgelbėjo net ir puikus pomidorų padažas su Parmigiano sūriu.
Patiekalas, kuris turėtų tapti restorano Holas vizitine kortele vienareikšmiškai yra Cornedbeef. Nors ir neišragavau visų patiekalų iš suburto meniu, tačiau sumuštinis su jautienos krūtinine ir krienų – bbq padažų buvo tikra skonių „bomba“. Tiek išvaizda, tiek ingredientų tarpusavio darna šis patiekalas pranoko visus lūkesčius. Rauginti kopūstai suteikė pakankamai rūgšties, kad patiekalas galutinai taptų tikru spalvingu skoniniu užtaisu, vos tik pakliūna į burną. Puikus ingredientų pasirinkimas leido mėgautis nepaprastu skoniu, sakyčiau, sumuštinis tirpo burnoje. Pagalvojus apie jo skonį, man ir vėl norisi jį ragauti. Sumuštinis daugeliui bus labai gerai pažįstamas savo gan lietuvišku skoniu, nereikia nieko per daug ieškoti, tačiau nustebina, kaip puikiai surastas balansas, ryšis tarp mėsos ir kitų sudedamųjų dalių. Neabejotinai, norėsiu šio patiekalo ir dar, jei tik bus proga vėl užsukti į Holą.
Po vakarienės, kaip visada, sukyla daug minčių, nes esu linkęs analizuoti. Šį kartą mąsčiau apie restoranų meniu. Nors dauguma jų bando mažinti patiekalų skaičių sutraukdami meniu iki minimumo, net jei ir valgiaraštyje tik vienas patiekalas, visada reikia įsivertinti, kad visi jie turėtų būti tobuli, tobulesni negu kitur, arba visiškai nepamirštami, jog ilgai išliktų svečio atmintyje. Net ir vienintelė bandelė su dešrele meniu pasirinkime turi būti „spot on“, juk svečias pamąstys ar kitą kartą nori gauti kokybę ir esu tikras niekada negrįš nusivylęs vienu ar kitu patiekalu, ar prastu aptarnavimu. Beje, kalbant apie aptarnavimą – Hole jis buvo puikus.
Labai tikiuosi, kad Holo virtuvė taps nesugriaunama tvirtove, nes potencialo ši vieta turi tikrai labai daug. Jei visi trumpo meniu patiekalai bus verti viršelio, Kaunas turės puikią ir neeilinę vietą, kurioje be rezervacijos bus sunku pakliūti. Na, o aš manau, dar ne kartą apsilankysiu čia, nes liko neišragautų patiekalų.
Comentarios