Baras Fabai

Vieniems senoji gastronomijos kultūra asocijuojasi su tokiais restoranais kaip „Stikliai” ar „Neringa”. Man, asfalto vaikui, vaikystę leidusiam nuošaliame miegamajame rajone, vienintelis tuo metu pažįstamas baras buvo „Fabai“, kuris iki šių dienų yra itin populiarus.

Paauglystėje nebuvau labai paklusnus jaunuolis, todėl dažnai nepasiruošus vienam ar kitam kontroliniam darbui mokykloje, mieliau laiką leisdavau minėtame bare prie biliardo stalo. Prieš daugiau nei dvidešimt metų įkurtas baras turbūt mažai kuo ir pasikeitė. Tie patys biliardo stalai, mediniai baldai, neįpareigojanti aplinka. Vienintelis dalykas, kuris atsirado – malkomis kūrenamas grilis. Jį prižiūri ir akių nenuleidžia kuprotas, nedidelio ūgio senukas, kuris nuolat sukdamas iešmus plaukų džiovintuvu palaiko žarijų kaitrą.

Čia nerasite baltomis staltiesėmis dengtų stalų ar prabangių Cristofle įrankių. Tai įrodo trumpas žodelis „Baras“. Viskas čia labai paprasta. Platus meniu, kuriame gali rasti įvairių lietinių variacijų, picos, miltinių patiekalų, žinoma, didžiulį pasirinkimą ant žarijų kepamų patiekalų. Šiame bare tikrai nekepa gardžiausių picų mieste ir nepilsto prancūziško vyno, bet čia vertėtų paragauti ant žarijų kepto šašlyko ar kepsnio. Viskas kepama ant malkomis kūrenamo grilio, visai šalia svečių stalo, todėl ne tik dažnai pajauti dūmų kvapą, bet gali išgirsti kaip čirška riebalas nulašėjęs ant įkaitusios anglies.

Interjeras ir maisto pasiūla „Fabuose“ sugrąžina į 90-tuosius. Sočiai ir skaniai pavalgyti gali neišleidęs 10 eurų. Šaltų užkandžių pasirinkime vyrauja silkė, suskaičiavau bent šešis jos variantus. Greičiausiai ši orientuota „rimtiems“ dėdėms prie „rimtų“ gėrimų. Silkę valgau tik per Kūčias, kurios, kaip žinia, visai čia pat, tai pasirinkau jaučio liežuvį su krienų padažu. Istorijų apie jį pasakoti nesiruošiu – penki gabalėliai liežuvio, krienų padažas ir daržovių griežinėliai. Labai „namūdiškai“ ir paprastai. Mano draugas italas pasakytų „like my mother used to make it“. Dalykas, kuris itin nudžiugins užkandžių mėgėjus – kainos. Už bet kurį pasirinktą užkandį sumokėsite tiek, kiek už puodelį Latte kavos mėgiamoje kavinukėje (2 – 3 eurai).

Padavėjas mandagiai pasiūlo užsisakyti ant griliaus keptus patiekalus, nes vėliau jų gali tekti palaukti ir virš valandos. Ilgai negalvojęs pasirenku jautienos šašlyką, nes būtent dėl žarijų ir esu čia. Garnyrui –keptos ant grotelių daržovės, bulvė folijoje su žolelėmis ir lengvu sūrio padažu, neblogas derinys sekmadienio vakarui. Po kelių akimirkų jau matau kaip iešmai sukasi kepėjo rankose. Apie norimą mėsos kepimo lygi su vyresniais geriau nesiginčyti, čia mėsa visada bus iškepama „gerai“. Dabar net susimąstau, jog vienintelis dalykas, kurio aš nemėgstu gaminti savo artimiesiems yra šašlykas, nes mėsą iškepu vidutiniškai, o mano valgytojų tarpe tai reiškia neiškepusią mėsą. Šiaip ar taip, „Fabų“ gerai iškeptas šašlykas tikrai yra minkštas, daržovės prisigėrusios dūmo, o bulvė šiltai maudosi padaže.

Baras „Fabai“ nėra vieta, kurioje rasite nepatirtų skonių ar įmantrių patiekalų, tačiau, čia galėsite nevaržomai pasimėgauti geru ant žarijų keptu kepsniu.

Jei planuojate aplankyti šia vietą, rekomenduoju rezervuotis stalelį. Vieta pamėgta vietinių gyventojų ir aplinkinių rajonų svečių, todėl net ir įsitaisius prie stalo, kepsnio gali tekti laukti ir valandą. Nepameluosiu sakydamas, jog pietų metu čia stovi eilės. Negaliu atsakyti, kokia to priežastis, nes pačiam nei karto nepavyko papietauti šioje vietoje. Vienintelis didžiausias minusas nuo atidarymo laikų, tai galimybė atsiskaityti tik grynais pinigais. Prisipažinsiu, ne vieną kartą teko ieškoti aplink esančių bankomatų, kad išgelbėti draugą nuo indų plovimo.