Būdamas vaikas dažnai mėgau žiūrėti Holivudo filmus, kuriuose pagrindinis herojus su cigaru dantyse vartydavo didelius mėsos šmotus. Milžiniškas kepimo agregatas būdavo ne ką mažesnis už raumenų kalną prie jo. Tuomet apie tokius aparatus niekas ir nesvajojo, o pagrindinis įrankis kiekvieno kolektyviniame sode buvo pačių suvirinta šašlykinė ir rinkinys iešmų. Po trisdešimties metų iešmai dar vis madoje. Parduotuvių lentynos lūžta nuo jau paruoštų pusgaminių, kurie įmantriais pavadinimais traukia pirkėjo akį, o receptų, kaip pamarinuoti „patį geriausią“ šašlyką, galima jau ne vieną enciklopedijos tomą išspausdinti.
Nors per pastaruosius 10 metų žodis „Grill“ šalyje įgavo šiek tiek kitokią reikšmę, tačiau esmė liko ta pati – įkaitusios žarijos ir daug mėsos. Pagrindinis dalykas, kuris pasikeitė laikui bėgant – kepsninės. Jei prieš dešimtmetį apie keraminę kepsninę svajojo vienas kitas profesionalas, tai dabar jos tapo dažnas reiškinys bene kiekvieno namuose. Senieji „griliukai“ su iešmais užleido vietą kepsninėms. Jos tapo itin populiarios, netgi trendinis daiktas, kurį „must to“ turi kiekvienas savo žemes sklypelyje šalia namų arba net buto terasoje.
Nemažai televizijos laidų rodo reportažus, kuriuose galima pamatyti triukus. Jose šefai ir kepimo entuziastai bando pasigaminti begalę įvairiausių patiekalų savo „išmaniose“ kepsninėse. Nuo kugelių iki morkų pyragų pridedami savo „tvistą“ ar kokį pamokymą. Bet ar tikrai kepsninė buvo sukurta tam, kad joje kepti kibinus? Galbūt į maistą ir net gyvenimą žiūriu šiek tiek kitu kampu, tačiau tvirtai manau, kad kiekvienas daiktas turi savo paskirtį. Ne išimtis ir kepsninė. Ant lygintuvo juk kiaušinių nekepame, nors manau, pavyktų, o ir sklinda gandai, jog studentų barakuose tokia praktika netgi dažna. Taip yra ir su šiuo metu ant bangos esančiais „žaliais“ ir „juodais“ kiaušiniais. Jie turi savo paskirtį – kepti kepsnius ir kitus griliaus patiekalus, visa kita kas juose gaminama man, kaip virtuvės profesionalui, yra nesuprantama.
Kam skirtos keraminės kepsninės
Pagrindinė keraminės kepsninės paskirtis, kepti sultingus kepsnius. Ant korpuso esantis termometras leidžia lengviau stebėti vidaus temperatūrą, taip palengvindamas sunkią kepėjo dalią. Įvairūs kepsninės priedai leidžia rūkyti šonkaulius ar didelius mėsos šmotus, viščiuką ar kitą paukštį. Ir nors pardavėjai siūlo įsigyti dar bent 100 priedų, kurių kiekvienas turi tam tikrą paskirtį, tačiau visada reikia įsivertinti ar tikrai tas daiktas bus jums reikalingas.
Ar vertą pirkti
Dabar šios kepsninės yra „ant bangos“, manau, prieš įsigyjant reiktų pamąstyti, kaip dažnai ją užkursite, ar tikrai jį bus išnaudota ir netaps dar vienu dekoracijos elementu jūsų sandėliuke ar daržinėje. Nors, žinoma, spręsti jums. Galbūt jums užtenka trijų grilinimo kartų per metus, kad šį daiktą įsigytumėte.
Pirmas dalykas į kurį rekomenduoju atkreipti dėmesį – kepsninės paskirtis. Jei perkate ją su viltimi išsikepti skaniausią picą, kurią ragavote Neapolio picerijoje, ar morkų pyragą, kurį taip reklamuoja tas jaunas, gražus šefas, siūlau apsigalvoti. Pagrindinis šios kepsninės „arkliukas“ visgi yra mėsos čirškinimas ant žarijų. Jei esate kepsnių ant žarijų fanas, kuriuos galite ir norite valgyti kasdien, tai ji puikiai išpildys jūsų lūkesčius. Morkų pyragą, kaip ir bet kurį kitą pyragą iškepsite orkaitėje ir jis bus tikrai toks, kokio tikėjotės.
Antra, siūlau įsivertinti ar tikrai išnaudosite kepsninės pranašumą ir naudosite ją reguliariai. Ji tikrai neverta tų pinigų, kuriuos ruošiatės pakloti, jei kepsite kartą per mėnesį ir tik vasaros sezono metu. Bet jeigu jau pasiryžote įsigyti – tai verta žinoti.
Ką vertėtų prisiminti
Nors šios kepsninės tikrai nebloga pramoga, tačiau jos turi ir nemažai minusų.
Aukšta kaina. Pigiausia kepsninė, kurią rasite kainuoja apie 300 eurų, tačiau ji skirta tik vienišam žmogeliui vieną kepsnelį išsikepti. Norint išsikepti bent keturis mėsainius vienu kartu, teks sumokėti apie 600-700 eurų už vidutinio dydžio kepsninę.
Reikia nepamiršti, kad visi papildomi įrankiai ir atributai, taip pat kainuoja. Patikėkite, jų yra daug. Teks nemažai investuoti, kad jūsų pirkinys taptų ne tik išvaizdus, bet ir išmanus.
Kepsninės kūrenamos medžio anglimi. Nueiti į šalia esantį miškelį ir prisikirsti berželių kūrenimui, čia tikrai nežais. Teks pirktis anglį. Nors anglies, galima sakyti, „pilni kampai“, tačiau rinkoje gausu „šlamšto“, kuris skirtas tik būreliui vaikų prie ežero kepti iešmelį ar du, prekybos centre pirktam kaukazietiškam šašlykui. Norėdami, kad jūsų šmotas gautų kaitros teks rinktis padorią anglį, kuri kainuoja nemažai.
Nors kepsninės ir yra liaupsinamos meistrų, tačiau jos visai nėra pritaikytos sukti iešmus su juose suvertu taip pamėgtu šašlyku. Tradicinių šašlykų kepimui teks traukti senąją kepsninę.
Dar vienas dalykas, kurį būtina žinoti, jog vagys taip pat žino kiek kainuoja kepsninės. Ir jos jau tapo vienu paklausių daiktu, kuriuos pastaruoju metu ilgapirščiai neša iš jūsų terasų.
Kepsninę būtina įsigyti jei
Šios kepsninės turi trūkumų, tačiau jos yra tikrai unikalus ir vertas dėmesio pirkinys. Jei esi mėsėdis, kuris vos užuodęs dūmo kvapą, kaip šuo imi vizginti uodegą ir turi supratimą, kas yra tikras grilius, jis tikrai yra skirtas tau. Belieka turėti atsidėjus 600–1000 eurų šiam pirkiniui, nes būtent tiek reikės, kad gražuolis stovėtų jūsų kieme ir kutentų nosis kvapais jūsų kaimynams. Na, o galiausiai teks skirti šiek tiek laiko, kad pasiektum gerų rezultatų, nes viskas taip greit nevyksta, reikia praktikuotis. Norint gauti tobulai išrūkytus šonkaulius, teks praleisti ne valandą ir ne dvi dūmų debesyje, o norint, kad kumpis „plėšytųsi“ kaip reklamoje, teks išmokti ne tik gaminti aukštoje temperatūroje, bet ir žemoje. Viskam savas laikas ir su praktika pavyks viskas.
Prisipažinsiu, pats nesu griliaus maniakas. Galbūt todėl, kad kiekvieną kartą namiškiams ar draugams kepant mėsą ar pamėgtą šašlyką tenka ilgai aiškinti, kad jis yra iškepęs, o ne „žalias“. Mėsa gražiai, be tvirtos vyriškos rankos, nučiuožia nuo iešmo ir nereikia jos „prievartauti“ gramdant su šakute. Tad asmeniškai aš kepsniui išsikepti renkuosi įprastą kepsninę ir džiovintas beržo malkas arba puikiai pavyksta tą padaryti ir neišeinant iš namų virtuvės.
Jei dar neskaitėte patarimų, kaip išsikepti tobulą šmotą, tai juos galite rasti čia.
O norėdami tikrai gardžios mėsos ar parūkytų šonkaulių užsukite į Halės turgų, kur darbuojasi City Chef Barbecue. Pas juos jie vieni iš geriausių, kuriuos man teko ragauti. Dabar juos galima užsisakyti ir į namus.
コメント