Viena garsėja ne tik muzika ir architektūriniais paminklais, bet ir savo restoranais. Austrijos sostinėje maitinimo įstaigų skaičiuojama apie 2500. Žinoma, dalis jų – kioskai, siūlantys greitai užkasti tradicinių austriškų dešrelių su ištirpusiais sūrio gabalėliais viduje, juos matysite beveik kiekvienoje miesto dalyje, kaip ir beveik visur rasite vietinį turką, kuris nugaląstu kalaviju pjausto kebabą. Greitai ir skaniai užkasti galės kiekvienas, kuris mėgsta tokį maistą, tačiau sostinėje yra ir tikrų žvaigždučių, kurios man asmeniškai, yra žymiai įdomesnis reikalas. Vienoje yra daugiau nei 60 restoranų, kurie įtraukti į Michelino gidą. Trylika yra įvertinti ir žvaigždutėmis, vienas iš jų „Amador“ žvaigždžių turi net tris, tačiau šiandien noriu papasakoti ne apie juos, o vieteles, kurios yra vertinamos ir mėgiamos vietinių gyventojų.
Lankydamasis nepažįstamame mieste stengiuosi sužinoti daugiau apie vietas, kurias vertėtų aplankyti. Sekasi tada, kai tame mieste yra vietinių draugų, kurie parodys, kur tepamas skaniausias sumuštinis, kepamas sultingiausias kepsnys ar tiesiog rekomenduos, kur galima pasimėgauti puikiu puodeliu kavos. Aišku, kai tokių draugų neatsiranda yra ir kitų būdų – „tripadviseris“ ar kitos svetainės, kur turistai ir vietiniai narsuoliai dalinasi savo potyriais, nulemdami vienokią ar kitokią restoranų vietą reitinguose. Vadovautis šiomis svetainėmis galima, tačiau aklai tikėti nedrįsčiau. Gerai, kad šioje srityje turiu patirties, todėl man dažnai sekasi nesuklysti.
Nors Vienoje praleidau tik tris dienas, tačiau aplankiau nemažai vietų. Visas jas rekomendavo vietiniai draugai, jau beveik dešimtmetį gyvenantys Vienoje. Jų patarimai buvo labai vertingi, nes per trumpą laiką, be didelių eksperimentų aplankiau tikrai šaunias vietas. Trumpai apie įspūdžius iš ten ir noriu papasakoti.
Pusryčiams pasirinkau restoranėlį pavadintą Ramasuri. Įsikūręs 15 minučių nuo miesto centro keliaujant pėsčiomis. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė labai hipsteriška vieta. Šiuolaikinio meno paveikslai, įdomios nuotraukos, spalvotos pagalvėlės, suolai iš medinių statybinių palečių, tikrai nepasakytum, kad čia galima gauti kažką padoraus. Labiau primena barą, o ne vietą valgymui. Atėjus buvo gan tuštoka, tačiau akimirksniu visos vietos užsipildė ir galima buvo tik grožėtis, kaip sklandžiai vyksta veiksmas, nors aptarnauja tik viena jaunutė padavėja.
Pusryčių meniu gana platus ir labai įvairiapusiškas, jame gausu vegetariškų patiekalų, tačiau nelieka nuskriausti ir mėgstantys sočiai pavalgyti. Įvairūs omletai, Benedikto kiaušiniai, o taip pat keli rinkiniai, čia vadinami Combo. Vieną iš jų pasirenku ir aš, nes kas gali būti geriau už keletą griežinėlių Vienos kumpio, brandinto Alpių sūrio ir natūralaus raugo duonos, kurią į restoraną atvežą kiekvieną rytą tiesiai iš organinės kepyklos. Taip pat rinkinyje gaunu kalėdiniais prieskoniais gardintą avižinę košę su skrudintais riešutais ir klevų sirupu ir keturių žolelių omletą. Prie tokių patiekalu puikiai tiks ir taurė putojančio vyno – geriausi pusryčiai, kokius galėjau įsivaizduoti naujų metų rytą, o gal net per kelis pastaruosius metus.
Restoranas Ramasuri įsikūręs Praterstraße 19, rekomenduoju iš anksto rezervuotis vietą ir su savimi turėti grynų pinigų, kadangi kortelių čia neaptarnauja.
Vienas didžiausią įspūdį palikusių restoranėlių įsikūręs didžiausiame Vienos Naschmarkt turguje. Neni – tai kompanija ir virtuvės konceptas, vadovaujamas Molcho šeimos. Restorano pavadinimas – junginys keturių virtuvės virtuozės Haya Molcho sūnų pirmųjų vardo raidžių: Nuriel, Elior, Nadiv ir Ilan. Neni virtuvėje gimsta maistas, kurio šaknys atėjo iš Izraelio, Rumunijos ir Ispanijos. Jų šūkis: „Gyvenimas yra gražus, todėl būk jo dalimi.“
Meniu tipas – „sharing“ arba kaip man paaiškino padavėjas – malonus chaosas (joie de vivre – balagan). Gaminamas maistas vienos iš mėgstamiausių mano rytų šalių – Izraelio – virtuvės. Humusas, muhamara, baba ganušas, ragout ir dar daugybė rytų potėpių su nuostabia pita duona.
Startui paragavau Bolitos. Ispaniškai Bolita, tai maži kamuoliukai. Jie pagaminti iš veršienos, patiekiami su sodriu pomidorų padažu, pagardinti petražolėmis ir parmezano sūriu. Iš pažiūros tai labai paprastas patiekalas, tačiau jau po pirmų kąsnių pagalvoju, kad mielai praleisčiau keletą dienų Neni virtuvėje, kad sužinočiau, kaip gaminamas intensyvaus skonio pomidorų padažas, kuris pakeičia visą patiekalo skonį.
Matbucha – skrudinta polenta, patiekiama su žaliosiomis pupelėmis ir pomidorų ragout iš Neni ūkio. Patiks kiekvienam, kuris norės vegetariško pasirinkimo. Puikus skonių balansas.
Turbūt vienas labiausiai patikusių patiekalų visos kelionės metu – Hamshuka. Patiekalas susidedantis iš dviejų dalių. Pirmoji – tradicinis Neni humusas, vienas iš geriausių mano ragautu humusų, savo kremine tekstūra primenantis šilkinį musą. Antroji – troškinta, malta veršiena ir jautiena, gardinta turbūt tūkstančiais rytų prieskonių, nes paragavus burnoje sukyla tikra skonių audra.
Desertas – Neni New York’o stiliaus sūrio pyragas, kuris yra puikus sprendimas pabaigti pietus.
Dabar tikrai suprantu ką reiškia Neni šūkis, jog gyvenimas yra gražus, todėl būk jo dalimi. Šiandien jis man tapo tikrai gražesnis, nes mėgavausi puikiais pietumis.
Restoranas Neni įsikūręs Nachmarkt turguje (jį taip pat galima rasti ir dar devyniuose Europos miestuose: Berlyne, Paryžiuje, Amsterdame ir t.t), rekomenduoju iš anksto rezervuotis stalelį (rezervacija priimama nuo keturių asmenų) ir su savimi turėti grynųjų pinigų, nes ir čia kortelės neaptarnaujamos.
Kadangi Vienoje lankausi pirmą kartą, išvykti neparagavus tradicinių austriškų patiekalų, būtų neatleistina. Vakarienei – vietinių gyventojų pamėgtas Fromme Helene restoranas, įsikūręs Ottakringe rajone. Fromme Helene restoranas stovi šalia teatro, įkurto dar 18 amžiuje. Josefstad yra seniausias teatras, kuriame dar galima išvysti vaidinimus. Restorano viduje ant sienų kaba šimtai nuotraukų aktorių, artistų, scenos ir sporto žvaigždžių, kurie lankėsi šiame restorane savo gastrolių Vienoje metu. Pradžioje buvo sunku atitraukti akis nuo šitiek nuotraukų, tai tikrai išskirtinė interjero dalis, tačiau paskui visą dėmesį atėmė meniu nagrinėjimas. Patiekalai jame tradiciniai, šio regiono įkvėpti.
Pradžiai – jautiena paruošta Styria regiono būdu. Atrodo lyg betvarkė lėkštėje, tačiau pasak vietinių gyventojų, Austrijoje maistas labai paprastas ir patiekiamas labai paprastai. Virta jautiena pjaustyta plonais griežinėliais, marinuota moliūgų sėklų aliejuje ir obuolių vyno acte, patiekiama su raudonojo svogūno griežinėliais, scarlet pupelėmis. Šis patiekalas puikiai derėjo su austrišku Styrios regiono Rieslingu.
Pagrindinis patiekalas – garstyčiose marinuotas jautienos kepsnys, su traškia plutele. Patiektas su bulvių salotomis ir sultenėmis. Šalia Cuvée Legends iš Andau – Burgenlando buvo idealus derinys.
Jokia austriška vakarienė neįsivaizduojama be austriško abrikosų šnapso, kurio galima paragauti vos ne kiekviename restorane. Jo paskirtis, pasak vietinių, nėra vien vakarienės pabaigos ženklas, bet ir pagalba virškinant sunkų maistą.
Galbūt šis restoranas niekada nebus įvertintas michelin žvaigždute, tačiau tai puiki vieta susipažinti su tradicine Austrijos virtuve, pasimėgauti vietiniais vynais ir pajusti ore tvyrančią dvasią, atkeliavusią iš senų senovės.
Restoranas randasi Josefstädter Strasse 15/Lange Gasse 33. Yra pamėgtas vietinių gyventojų, todėl rekomenduoju rezervuotis stalelį iš anksto (salės dešinėje puse, kurioje turėsite ką veikti, tyrinėdami nuotraukas).
Kainos visuose restoranuose maždaug atitinka Vilniaus restoranų kainas, kai kur galbūt net pigiau.
Šiandien tikrai įsitikinau, kad Viena yra ne tik kultūros, architektūros, bet ir kulinarijos miestas. Gausus įvairios virtuvės pasirinkimas mane sužavėjo. Šiame mieste kasdien gali atrasti kažką naujo žvelgiant iš kulinarinės perspektyvos. Kelionės ir nauji skoniai įkvepia, tik gaila skrandis turi ribas.
Comments